girdo

girdo
(Zərdab)
iri saxsı qab. – Gülsənəm, girdo qalğanı təmizlə

Azərbaycan dilinin dialektoloji lüğəti. . 2007.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Смотреть что такое "girdo" в других словарях:

  • girdo:ul — (Salyan) girdə, yumru. – Girdo:ul yemiş yaxçı olar …   Azərbaycan dilinin dialektoloji lüğəti

  • girdomokslis — (neol.) sm. (1) NdŽ; Ser akustika …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • girda — girdà sf. (4) 1. gandas, paskala, girdas: Bus kokia girdà Lp. Žmonės paleidžia gir̃dą, kaip iš viso nėr Trgn. Aš girdėjau girdelę, kad pirkai kitai skarelę Dglš. 2. FT girdėjimas; klausa: Jis yra geros girdõs (gerai girdi) GK1938,8. Žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • girdonas — 1 girdõnas sm. (2) žr. girduklis: Ir girdõnas (girdomas ėriukas) lig su kitais išaugo Slnt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • girdyti — gìrdyti, o (gìrdžia), ė caus. gerti. 1. duoti gerti: Padėjo nunešti kibirą telyčaitei girdyt į tvartą P.Cvir. Neliesk to puodelio: aš iš jo vaiką gìrdžiu Slm. Veršiukus iš ryto anksti girdo Ldvn. Tegu šeria bėrus žirgus, o pašėrę tegu gìrdai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valgydinti — valgydìnti ( yti Sch10, K; R, MŽ, RD67), ìna, ìno tr. KBII200, K, J, Š, valgydinti, ina, ino (ž.) 1. H153, R332, MŽ444, D.Pošk, Sut, N, M, L, LL239, TŽI351(Žv) caus. valgyti 1: Valgydinu vaiką, šeimyną, t. y. darau, kad vaikas, šeimyna valgytų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šerti — 1 šerti, šẽria, šėrė 1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šerti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šerti Plng. Kiaules šerti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipasakoti — apipãsakoti 1. tr., intr. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, papasakoti: Sesuo verkdama apipasakojo jam viską V.Kudir. Tu negirdėjai, ką jis Nariui padarė? Man vakar bobutė apipasakojo Žem. Sesuo apipasakojo brolienei, jog Zakaras tyčiomis girdo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitaisyti — tr. 1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisyti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisyt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitęsti — atitę̃sti, ia (atìtęsia), atìtęsė tr KŽ, atatę̃sti Š 1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Atìtęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį… …   Dictionary of the Lithuanian Language


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»